Jiu-Jitsu istorija
Kaip bendrinis pavadinimas visiems beginkliams stiliams, terminas „Jiu Jitsu" atsirado Japonijoje XVI a.
„Jiu" reiškia minkštas, lankstus, „jitsu" – technika, metodas, būdas. Taigi tai yra minkštumo technika arba minkštumo menas.
Jiu-Jitsu pradžia – XI a. samurajų praktikuotos sistemos „Yorai Kumi Uchi" ir „Koshi No Mowari", kurios iš esmės atsisakė smūginės technikos. Manoma, kad pirmoji kovos menų mokykla, artima šiandieninėms Jiu-Jitsu mokykloms, įkurta 1532 m. Sakusikijama Kinsiu saloje. Praėjus maždaug dviems dešimtmečiams, Edo mieste (dabar Tokijas) apsigyveno emigrantas iš Kinijos Čen Yuan Bin. Jis atidarė mokyklą, kurioje samurajus bei vienuolius mokė kinų sugriebimų ir laužimų kovos meno.
Palaipsniui viena po kitos buvo steigiamos Jiu-Jitsu mokyklos. Apie 1650 m. jų priskaičiuota per 400.
Į Jiu-Jitsu istoriją įėjo Iso Mutaemon. Jis, būdamas 15 metų, atvyko į jau minėtą Edo miestą, kad susirastų tinkamą mokytoją. Po ilgų paieškų Iso rado mokyklą, kurioje mokė Oribe Chitocujanagi, Yosin-Ryu tradicijų tęsėjas.
Jam mirus, Iso mokslus tęsė pas meistrą Chomu Dzioeman. Prieš įkurdamas savo mokyklą, Iso aplankė daugelį jų, taip pat kovėsi su meistrais, norėdamas išbandyti savo meistriškumą. Šlovę Iso atnešė istorija, kurioje jis susidorojo su senyvą žmogų užpuolusiais plėšikais – didelės gaujos nariais. Juos pavyko įveikti naudojant Atemi smūgius į pažeidžiamas vietas ir Kansetsu techniką, leidusią išsukti, išnarinti sąnarius.
Kelionei einant į pabaigą, Iso nusprendė pasilikti Edo mieste. Jame įkūrė Tensin Sinyo-Ryu mokyklą,
kurioje mokėsi apie 5000 mokinių.
Jiu-Jitsu mokymas skirstomas į tris etapus:
- Mokinio priėmimas į mokyklą. Tam reikėjo rekomendacijų, taipogi išlaikyti nemažai įvairių išbandymų, įrodančių fizinį, psichinį ir moralinį pasiruošimą.
- Kruopštus pagrindinių technikų mokymasis. Mokiniai turėjo kasdien praktikuoti tuos pačius veiksmus,
judesius, kombinacijas. - Okuden (gilesnis suvokimas). Šiame etape suteikiamas juodas diržas.
Tokia sistema kai kuriose Jiu-Jitsu mokyklose išlikusi iki šiol.
Daugiau kaip 300 metų Jiu-Jitsu galėjo praktikuoti tik kilusieji iš samurajų šeimų. Padėtis pasikeitė 1868 m.,
po buržuazinės Meidzi revoliucijos. Amerikiečiai ir europiečiai su Jiu-Jitsu susipažino XX a. pradžioje,
tačiau ši technika išpopuliarėjo tik apie 1950 m.